lažintų

Taip pat žr.: lažintu

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

lažintų (vks., tar. nuos., vns., 3 asm., tar. nuos., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: lažinti, lažina, lažino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	lažinu	lažinau	lažindavau	lažinsiu
tu	lažini	lažinai	lažindavai	lažinsi
jis, ji	lažina	lažino	lažindavo	lažins
mes	lažiname, lažinam	lažinome, lažinom	lažindavome, lažindavom	lažinsime, lažinsim
jūs	lažinate, lažinat	lažinote, lažinot	lažindavote, lažindavot	lažinsite, lažinsit
jie, jos	lažina	lažino	lažindavo	lažins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	lažinčiau		lažintumėme, lažintumėm, lažintume
2 asm.	lažintumei, lažintum		lažintumėte, lažintumėt
3 asm.	lažintų		lažintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		lažinkime, lažinkim
2 asm.	lažinki, lažink		lažinkite, lažinkit
3 asm.	telažina, telažinie		telažina, telažinie

• žr. pagr. f. lažinti, lažina, lažino

---

Dalyvis

lažintų (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. lažintas, mot. g. lažinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	lažintas	lažinti	lažinta	lažintos	lažinta	-
kilm.	lažinto	lažintų	lažintos	lažintų	-	-
naud.	lažintam	lažintiems	lažintai	lažintoms	-	-
gal.	lažintą	lažintus	lažintą	lažintas	-	-
įnag.	lažintu	lažintais	lažinta	lažintomis	-	-
viet.	lažintame	lažintuose	lažintoje	lažintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	lažintasis	lažintieji	lažintoji	lažintosios	-	-
kilm.	lažintojo	lažintųjų	lažintosios	lažintųjų	-	-
naud.	lažintajam	lažintiesiems	lažintajai	lažintosioms	-	-
gal.	lažintąjį	lažintuosius	lažintąją	lažintąsias	-	-
įnag.	lažintuoju	lažintaisiais	lažintąja	lažintosiomis	-	-
viet.	lažintajame	lažintuosiuose	lažintojoje	lažintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. lažintas, mot. g. lažinta.

lažintų

1. tas, kurį lažino

Etimologija

<= lažinti, lažina, lažino

---