klaustų

Taip pat žr.: klaustu

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

klaustų (vks., tar. nuos., vns., 3 asm., tar. nuos., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: klausti, klausia, klausė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	klausiu	klausiau	klausdavau	klausiu
tu	klausi	klausei	klausdavai	klausi
jis, ji	klausia	klausė	klausdavo	klaus
mes	klausiame, klausiam	klausėme, klausėm	klausdavome, klausdavom	klausime, klausim
jūs	klausiate, klausiat	klausėte, klausėt	klausdavote, klausdavot	klausite, klausit
jie, jos	klausia	klausė	klausdavo	klaus
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	klausčiau		klaustumėme, klaustumėm, klaustume
2 asm.	klaustumei, klaustum		klaustumėte, klaustumėt
3 asm.	klaustų		klaustų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		klauskime, klauskim
2 asm.	klauski, klausk		klauskite, klauskit
3 asm.	teklausia, teklausie		teklausia, teklausie

• žr. pagr. f. klausti, klausia, klausė

---

Dalyvis

klaustų (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. klaustas, mot. g. klausta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	klaustas	klausti	klausta	klaustos	klausta	-
kilm.	klausto	klaustų	klaustos	klaustų	-	-
naud.	klaustam	klaustiems	klaustai	klaustoms	-	-
gal.	klaustą	klaustus	klaustą	klaustas	-	-
įnag.	klaustu	klaustais	klausta	klaustomis	-	-
viet.	klaustame	klaustuose	klaustoje	klaustose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	klaustasis	klaustieji	klaustoji	klaustosios	-	-
kilm.	klaustojo	klaustųjų	klaustosios	klaustųjų	-	-
naud.	klaustajam	klaustiesiems	klaustajai	klaustosioms	-	-
gal.	klaustąjį	klaustuosius	klaustąją	klaustąsias	-	-
įnag.	klaustuoju	klaustaisiais	klaustąja	klaustosiomis	-	-
viet.	klaustajame	klaustuosiuose	klaustojoje	klaustosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. klaustas, mot. g. klausta.

klaustų

1. tas, kurį klausė

Etimologija

<= klausti, klausia, klausė

---