klaustus

Taip pat žr.: klaustųs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

klaustus (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. klaustas, mot. g. klausta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	klaustas	klausti	klausta	klaustos	klausta	-
kilm.	klausto	klaustų	klaustos	klaustų	-	-
naud.	klaustam	klaustiems	klaustai	klaustoms	-	-
gal.	klaustą	klaustus	klaustą	klaustas	-	-
įnag.	klaustu	klaustais	klausta	klaustomis	-	-
viet.	klaustame	klaustuose	klaustoje	klaustose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	klaustasis	klaustieji	klaustoji	klaustosios	-	-
kilm.	klaustojo	klaustųjų	klaustosios	klaustųjų	-	-
naud.	klaustajam	klaustiesiems	klaustajai	klaustosioms	-	-
gal.	klaustąjį	klaustuosius	klaustąją	klaustąsias	-	-
įnag.	klaustuoju	klaustaisiais	klaustąja	klaustosiomis	-	-
viet.	klaustajame	klaustuosiuose	klaustojoje	klaustosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. klaustas, mot. g. klausta.

klaustus

1. tas, kurį klausė

Etimologija

<= klausti, klausia, klausė

---