kalbu

Taip pat žr.: kalbų

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

kalbu (vks., ties. nuos., es. l., vns., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: kalbėti, kalba, kalbėjo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	kalbu	kalbėjau	kalbėdavau	kalbėsiu
tu	kalbi	kalbėjai	kalbėdavai	kalbėsi
jis, ji	kalba	kalbėjo	kalbėdavo	kalbės
mes	kalbame, kalbam	kalbėjome, kalbėjom	kalbėdavome, kalbėdavom	kalbėsime, kalbėsim
jūs	kalbate, kalbat	kalbėjote, kalbėjot	kalbėdavote, kalbėdavot	kalbėsite, kalbėsit
jie, jos	kalba	kalbėjo	kalbėdavo	kalbės
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	kalbėčiau		kalbėtumėme, kalbėtumėm, kalbėtume
2 asm.	kalbėtumei, kalbėtum		kalbėtumėte, kalbėtumėt
3 asm.	kalbėtų		kalbėtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		kalbėkime, kalbėkim
2 asm.	kalbėki, kalbėk		kalbėkite, kalbėkit
3 asm.	tekalba, tekalbie		tekalba, tekalbie

• žr. pagr. f. kalbėti, kalba, kalbėjo

kalbu

---