jėgtų

Taip pat žr.: jėgtu

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

jėgtų (vks., tar. nuos., vns., 3 asm., tar. nuos., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: jėgti, jėgia, jėgė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	jėgiu	jėgiau	jėgdavau	jėgsiu
tu	jėgi	jėgei	jėgdavai	jėgsi
jis, ji	jėgia	jėgė	jėgdavo	jėgs
mes	jėgiame, jėgiam	jėgėme, jėgėm	jėgdavome, jėgdavom	jėgsime, jėgsim
jūs	jėgiate, jėgiat	jėgėte, jėgėt	jėgdavote, jėgdavot	jėgsite, jėgsit
jie, jos	jėgia	jėgė	jėgdavo	jėgs
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	jėgčiau		jėgtumėme, jėgtumėm, jėgtume
2 asm.	jėgtumei, jėgtum		jėgtumėte, jėgtumėt
3 asm.	jėgtų		jėgtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		jėkime, jėkim
2 asm.	jėki, jėk		jėkite, jėkit
3 asm.	tejėgia, tejėgie		tejėgia, tejėgie

• žr. pagr. f. jėgti, jėgia, jėgė

---

Dalyvis

jėgtų (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. jėgtas, mot. g. jėgta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	jėgtas	jėgti	jėgta	jėgtos	jėgta	-
kilm.	jėgto	jėgtų	jėgtos	jėgtų	-	-
naud.	jėgtam	jėgtiems	jėgtai	jėgtoms	-	-
gal.	jėgtą	jėgtus	jėgtą	jėgtas	-	-
įnag.	jėgtu	jėgtais	jėgta	jėgtomis	-	-
viet.	jėgtame	jėgtuose	jėgtoje	jėgtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	jėgtasis	jėgtieji	jėgtoji	jėgtosios	-	-
kilm.	jėgtojo	jėgtųjų	jėgtosios	jėgtųjų	-	-
naud.	jėgtajam	jėgtiesiems	jėgtajai	jėgtosioms	-	-
gal.	jėgtąjį	jėgtuosius	jėgtąją	jėgtąsias	-	-
įnag.	jėgtuoju	jėgtaisiais	jėgtąja	jėgtosiomis	-	-
viet.	jėgtajame	jėgtuosiuose	jėgtojoje	jėgtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. jėgtas, mot. g. jėgta.

jėgtų

1. tas, kurį jėgė

Etimologija

<= jėgti, jėgia, jėgė

---