jėgtiems

 Lietuvių kalba

Dalyvis

jėgtiems (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. jėgtas, mot. g. jėgta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	jėgtas	jėgti	jėgta	jėgtos	jėgta	-
kilm.	jėgto	jėgtų	jėgtos	jėgtų	-	-
naud.	jėgtam	jėgtiems	jėgtai	jėgtoms	-	-
gal.	jėgtą	jėgtus	jėgtą	jėgtas	-	-
įnag.	jėgtu	jėgtais	jėgta	jėgtomis	-	-
viet.	jėgtame	jėgtuose	jėgtoje	jėgtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	jėgtasis	jėgtieji	jėgtoji	jėgtosios	-	-
kilm.	jėgtojo	jėgtųjų	jėgtosios	jėgtųjų	-	-
naud.	jėgtajam	jėgtiesiems	jėgtajai	jėgtosioms	-	-
gal.	jėgtąjį	jėgtuosius	jėgtąją	jėgtąsias	-	-
įnag.	jėgtuoju	jėgtaisiais	jėgtąja	jėgtosiomis	-	-
viet.	jėgtajame	jėgtuosiuose	jėgtojoje	jėgtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. jėgtas, mot. g. jėgta.

jėgtiems

1. tas, kurį jėgė

Etimologija

<= jėgti, jėgia, jėgė

---