išvokėm

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

išvokėm (vks., ties. nuos., būt. k. l., dgs., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: išvokti, išvokia, išvokė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	išvokiu	išvokiau	išvokdavau	išvoksiu
tu	išvoki	išvokei	išvokdavai	išvoksi
jis, ji	išvokia	išvokė	išvokdavo	išvoks
mes	išvokiame, išvokiam	išvokėme, išvokėm	išvokdavome, išvokdavom	išvoksime, išvoksim
jūs	išvokiate, išvokiat	išvokėte, išvokėt	išvokdavote, išvokdavot	išvoksite, išvoksit
jie, jos	išvokia	išvokė	išvokdavo	išvoks
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	išvokčiau		išvoktumėme, išvoktumėm, išvoktume
2 asm.	išvoktumei, išvoktum		išvoktumėte, išvoktumėt
3 asm.	išvoktų		išvoktų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		išvokime, išvokim
2 asm.	išvoki, išvok		išvokite, išvokit
3 asm.	teišvokia, teišvokie		teišvokia, teišvokie

• žr. pagr. f. išvokti, išvokia, išvokė
• Skiemenys: iš-vo-kėm

išvokėm

Etimologija

<= iš- + vokti, vokia, vokė

---