išskolintumėm

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

išskolintumėm (vks., tar. nuos., dgs., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: išskolinti, išskolina, išskolino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	išskolinu	išskolinau	išskolindavau	išskolinsiu
tu	išskolini	išskolinai	išskolindavai	išskolinsi
jis, ji	išskolina	išskolino	išskolindavo	išskolins
mes	išskoliname, išskolinam	išskolinome, išskolinom	išskolindavome, išskolindavom	išskolinsime, išskolinsim
jūs	išskolinate, išskolinat	išskolinote, išskolinot	išskolindavote, išskolindavot	išskolinsite, išskolinsit
jie, jos	išskolina	išskolino	išskolindavo	išskolins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	išskolinčiau		išskolintumėme, išskolintumėm, išskolintume
2 asm.	išskolintumei, išskolintum		išskolintumėte, išskolintumėt
3 asm.	išskolintų		išskolintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		išskolinkime, išskolinkim
2 asm.	išskolinki, išskolink		išskolinkite, išskolinkit
3 asm.	teišskolina, teišskolinie		teišskolina, teišskolinie

• žr. pagr. f. išskolinti, išskolina, išskolino
• Skiemenys: iš-sko-lin-tu-mėm

išskolintumėm

Etimologija

<= iš- + skolinti, skolina, skolino

---