išsivokėt

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

išsivokėt (sangrž. vks., ties. nuos., būt. k. l., dgs., 2 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: išsivokti, išsivokia, išsivokė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	išsivokiu	išsivokiau	išsivokdavau	išsivoksiu
tu	išsivoki	išsivokei	išsivokdavai	išsivoksi
jis, ji	išsivokia	išsivokė	išsivokdavo	išsivoks
mes	išsivokiame, išsivokiam	išsivokėme, išsivokėm	išsivokdavome, išsivokdavom	išsivoksime, išsivoksim
jūs	išsivokiate, išsivokiat	išsivokėte, išsivokėt	išsivokdavote, išsivokdavot	išsivoksite, išsivoksit
jie, jos	išsivokia	išsivokė	išsivokdavo	išsivoks
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	išsivokčiau		išsivoktumėme, išsivoktumėm, išsivoktume
2 asm.	išsivoktumei, išsivoktum		išsivoktumėte, išsivoktumėt
3 asm.	išsivoktų		išsivoktų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		išsivokime, išsivokim
2 asm.	išsivoki, išsivok		išsivokite, išsivokit
3 asm.	teišsivokia, teišsivokie		teišsivokia, teišsivokie

• žr. pagr. f. išsivokti, išsivokia, išsivokė
• Skiemenys: iš-si-vo-kėt

išsivokėt

Etimologija

<= iš- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

---