išsikiltų

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

išsikiltų (sangrž. vks., tar. nuos., vns., 3 asm., tar. nuos., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: išsikilti, išsikyla, išsikilo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	išsikylu	išsikilau	išsikildavau	išsikilsiu
tu	išsikyli	išsikilai	išsikildavai	išsikilsi
jis, ji	išsikyla	išsikilo	išsikildavo	išsikils
mes	išsikylame, išsikylam	išsikilome, išsikilom	išsikildavome, išsikildavom	išsikilsime, išsikilsim
jūs	išsikylate, išsikylat	išsikilote, išsikilot	išsikildavote, išsikildavot	išsikilsite, išsikilsit
jie, jos	išsikyla	išsikilo	išsikildavo	išsikils
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	išsikilčiau		išsikiltumėme, išsikiltumėm, išsikiltume
2 asm.	išsikiltumei, išsikiltum		išsikiltumėte, išsikiltumėt
3 asm.	išsikiltų		išsikiltų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		išsikilkime, išsikilkim
2 asm.	išsikilki, išsikilk		išsikilkite, išsikilkit
3 asm.	teišsikyla, teišsikylie		teišsikyla, teišsikylie

• žr. pagr. f. išsikilti, išsikyla, išsikilo
• Skiemenys: iš-si-kil-tų

išsikiltų

Etimologija

<= iš- + sangrž. si- + kilti, kyla, kilo

---

Dalyvis

išsikiltų (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsikiltas, mot. g. išsikilta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsikiltas	išsikilti	išsikilta	išsikiltos	išsikilta	-
kilm.	išsikilto	išsikiltų	išsikiltos	išsikiltų	-	-
naud.	išsikiltam	išsikiltiems	išsikiltai	išsikiltoms	-	-
gal.	išsikiltą	išsikiltus	išsikiltą	išsikiltas	-	-
įnag.	išsikiltu	išsikiltais	išsikilta	išsikiltomis	-	-
viet.	išsikiltame	išsikiltuose	išsikiltoje	išsikiltose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsikiltasis	išsikiltieji	išsikiltoji	išsikiltosios	-	-
kilm.	išsikiltojo	išsikiltųjų	išsikiltosios	išsikiltųjų	-	-
naud.	išsikiltajam	išsikiltiesiems	išsikiltajai	išsikiltosioms	-	-
gal.	išsikiltąjį	išsikiltuosius	išsikiltąją	išsikiltąsias	-	-
įnag.	išsikiltuoju	išsikiltaisiais	išsikiltąja	išsikiltosiomis	-	-
viet.	išsikiltajame	išsikiltuosiuose	išsikiltojoje	išsikiltosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsikiltas, mot. g. išsikilta.
• Skiemenys: iš-si-kil-tų

išsikiltų

1. tas, kurį išsikilo

Etimologija

<= išsikilti, išsikyla, išsikilo <= iš- + sangrž. si- + kilti, kyla, kilo

---

Siekinys

• Skiemenys: iš-si-kil-tų

išsikiltų (tarm.| ryt.)

Etimologija

<= išsikilti, išsikyla, išsikilo <= iš- + sangrž. si- + kilti, kyla, kilo

Antonimai

    išsikiltų: bendrai

neišsikiltų (lt)

Vertimai

  išsikiltų: bendrai

---