išsigertų

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

išsigertų (sangrž. vks., tar. nuos., vns., 3 asm., tar. nuos., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: išsigerti, išsigeria, išsigėrė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	išsigeriu	išsigėriau	išsigerdavau	išsigersiu
tu	išsigeri	išsigėrei	išsigerdavai	išsigersi
jis, ji	išsigeria	išsigėrė	išsigerdavo	išsigers
mes	išsigeriame, išsigeriam	išsigėrėme, išsigėrėm	išsigerdavome, išsigerdavom	išsigersime, išsigersim
jūs	išsigeriate, išsigeriat	išsigėrėte, išsigėrėt	išsigerdavote, išsigerdavot	išsigersite, išsigersit
jie, jos	išsigeria	išsigėrė	išsigerdavo	išsigers
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	išsigerčiau		išsigertumėme, išsigertumėm, išsigertume
2 asm.	išsigertumei, išsigertum		išsigertumėte, išsigertumėt
3 asm.	išsigertų		išsigertų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		išsigerkime, išsigerkim
2 asm.	išsigerki, išsigerk		išsigerkite, išsigerkit
3 asm.	teišsigeria, teišsigerie		teišsigeria, teišsigerie

• žr. pagr. f. išsigerti, išsigeria, išsigėrė
• Skiemenys: iš-si-ger-tų

išsigertų

Etimologija

<= iš- + sangrž. si- + gerti, geria, gėrė

---

Dalyvis

išsigertų (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsigertas, mot. g. išsigerta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsigertas	išsigerti	išsigerta	išsigertos	išsigerta	-
kilm.	išsigerto	išsigertų	išsigertos	išsigertų	-	-
naud.	išsigertam	išsigertiems	išsigertai	išsigertoms	-	-
gal.	išsigertą	išsigertus	išsigertą	išsigertas	-	-
įnag.	išsigertu	išsigertais	išsigerta	išsigertomis	-	-
viet.	išsigertame	išsigertuose	išsigertoje	išsigertose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsigertasis	išsigertieji	išsigertoji	išsigertosios	-	-
kilm.	išsigertojo	išsigertųjų	išsigertosios	išsigertųjų	-	-
naud.	išsigertajam	išsigertiesiems	išsigertajai	išsigertosioms	-	-
gal.	išsigertąjį	išsigertuosius	išsigertąją	išsigertąsias	-	-
įnag.	išsigertuoju	išsigertaisiais	išsigertąja	išsigertosiomis	-	-
viet.	išsigertajame	išsigertuosiuose	išsigertojoje	išsigertosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsigertas, mot. g. išsigerta.
• Skiemenys: iš-si-ger-tų

išsigertų

1. tas, kurį išsigėrė

Etimologija

<= išsigerti, išsigeria, išsigėrė <= iš- + sangrž. si- + gerti, geria, gėrė

---

Siekinys

• Skiemenys: iš-si-ger-tų

išsigertų (tarm.| ryt.)

Etimologija

<= išsigerti, išsigeria, išsigėrė <= iš- + sangrž. si- + gerti, geria, gėrė

Antonimai

    išsigertų: bendrai

neišsigertų (lt)

Vertimai

Tolesni vertimai turi būti patikrinti ir įterpti pagal kategorijas į atitinkamą vertimų lentelę aukščiau. Jei atitinkamos lentelės nėra, ją sukurkite, nurodydami kategoriją, kuri paprastai sutampa su viena iš galimų žodžio reikšmių. Žr. {{trans-top}}.

  Vertimai, kuriuos reikia patikrinti ir sukategorizuoti

---