išsigertu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsigertu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsigertas, mot. g. išsigerta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsigertas	išsigerti	išsigerta	išsigertos	išsigerta	-
kilm.	išsigerto	išsigertų	išsigertos	išsigertų	-	-
naud.	išsigertam	išsigertiems	išsigertai	išsigertoms	-	-
gal.	išsigertą	išsigertus	išsigertą	išsigertas	-	-
įnag.	išsigertu	išsigertais	išsigerta	išsigertomis	-	-
viet.	išsigertame	išsigertuose	išsigertoje	išsigertose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsigertasis	išsigertieji	išsigertoji	išsigertosios	-	-
kilm.	išsigertojo	išsigertųjų	išsigertosios	išsigertųjų	-	-
naud.	išsigertajam	išsigertiesiems	išsigertajai	išsigertosioms	-	-
gal.	išsigertąjį	išsigertuosius	išsigertąją	išsigertąsias	-	-
įnag.	išsigertuoju	išsigertaisiais	išsigertąja	išsigertosiomis	-	-
viet.	išsigertajame	išsigertuosiuose	išsigertojoje	išsigertosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsigertas, mot. g. išsigerta.
• Skiemenys: iš-si-ger-tu

išsigertu

1. tas, kurį išsigėrė

Etimologija

<= išsigerti, išsigeria, išsigėrė <= iš- + sangrž. si- + gerti, geria, gėrė

---