išnervintumėme

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

išnervintumėme (vks., tar. nuos., dgs., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: išnervinti, išnervina, išnervino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	išnervinu	išnervinau	išnervindavau	išnervinsiu
tu	išnervini	išnervinai	išnervindavai	išnervinsi
jis, ji	išnervina	išnervino	išnervindavo	išnervins
mes	išnerviname, išnervinam	išnervinome, išnervinom	išnervindavome, išnervindavom	išnervinsime, išnervinsim
jūs	išnervinate, išnervinat	išnervinote, išnervinot	išnervindavote, išnervindavot	išnervinsite, išnervinsit
jie, jos	išnervina	išnervino	išnervindavo	išnervins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	išnervinčiau		išnervintumėme, išnervintumėm, išnervintume
2 asm.	išnervintumei, išnervintum		išnervintumėte, išnervintumėt
3 asm.	išnervintų		išnervintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		išnervinkime, išnervinkim
2 asm.	išnervinki, išnervink		išnervinkite, išnervinkit
3 asm.	teišnervina, teišnervinie		teišnervina, teišnervinie

• žr. pagr. f. išnervinti, išnervina, išnervino
• Skiemenys: iš-ner-vin-tu-mė-me

išnervintumėme

Etimologija

<= iš- + nervinti, nervina, nervino

---