išnervintų

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

išnervintų (vks., tar. nuos., vns., 3 asm., tar. nuos., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: išnervinti, išnervina, išnervino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	išnervinu	išnervinau	išnervindavau	išnervinsiu
tu	išnervini	išnervinai	išnervindavai	išnervinsi
jis, ji	išnervina	išnervino	išnervindavo	išnervins
mes	išnerviname, išnervinam	išnervinome, išnervinom	išnervindavome, išnervindavom	išnervinsime, išnervinsim
jūs	išnervinate, išnervinat	išnervinote, išnervinot	išnervindavote, išnervindavot	išnervinsite, išnervinsit
jie, jos	išnervina	išnervino	išnervindavo	išnervins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	išnervinčiau		išnervintumėme, išnervintumėm, išnervintume
2 asm.	išnervintumei, išnervintum		išnervintumėte, išnervintumėt
3 asm.	išnervintų		išnervintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		išnervinkime, išnervinkim
2 asm.	išnervinki, išnervink		išnervinkite, išnervinkit
3 asm.	teišnervina, teišnervinie		teišnervina, teišnervinie

• žr. pagr. f. išnervinti, išnervina, išnervino
• Skiemenys: iš-ner-vin-tų

išnervintų

Etimologija

<= iš- + nervinti, nervina, nervino

---

Dalyvis

išnervintų (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išnervintas, mot. g. išnervinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išnervintas	išnervinti	išnervinta	išnervintos	išnervinta	-
kilm.	išnervinto	išnervintų	išnervintos	išnervintų	-	-
naud.	išnervintam	išnervintiems	išnervintai	išnervintoms	-	-
gal.	išnervintą	išnervintus	išnervintą	išnervintas	-	-
įnag.	išnervintu	išnervintais	išnervinta	išnervintomis	-	-
viet.	išnervintame	išnervintuose	išnervintoje	išnervintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išnervintasis	išnervintieji	išnervintoji	išnervintosios	-	-
kilm.	išnervintojo	išnervintųjų	išnervintosios	išnervintųjų	-	-
naud.	išnervintajam	išnervintiesiems	išnervintajai	išnervintosioms	-	-
gal.	išnervintąjį	išnervintuosius	išnervintąją	išnervintąsias	-	-
įnag.	išnervintuoju	išnervintaisiais	išnervintąja	išnervintosiomis	-	-
viet.	išnervintajame	išnervintuosiuose	išnervintojoje	išnervintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išnervintas, mot. g. išnervinta.
• Skiemenys: iš-ner-vin-tų

išnervintų

1. tas, kurį išnervino

Etimologija

<= išnervinti, išnervina, išnervino <= iš- + nervinti, nervina, nervino

---

Siekinys

• Skiemenys: iš-ner-vin-tų

išnervintų (tarm.| ryt.)

Etimologija

<= išnervinti, išnervina, išnervino <= iš- + nervinti, nervina, nervino

Antonimai

    išnervintų: bendrai

neišnervintų (lt)

Vertimai

  išnervintų: bendrai

---