išmąsčiau

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

išmąsčiau (vks., ties. nuos., būt. k. l., vns., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: išmąstyti, išmąsto, išmąstė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	išmąstau	išmąsčiau	išmąstydavau	išmąstysiu
tu	išmąstai	išmąstei	išmąstydavai	išmąstysi
jis, ji	išmąsto	išmąstė	išmąstydavo	išmąstys
mes	išmąstome, išmąstom	išmąstėme, išmąstėm	išmąstydavome, išmąstydavom	išmąstysime, išmąstysim
jūs	išmąstote, išmąstot	išmąstėte, išmąstėt	išmąstydavote, išmąstydavot	išmąstysite, išmąstysit
jie, jos	išmąsto	išmąstė	išmąstydavo	išmąstys
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	išmąstyčiau		išmąstytumėme, išmąstytumėm, išmąstytume
2 asm.	išmąstytumei, išmąstytum		išmąstytumėte, išmąstytumėt
3 asm.	išmąstytų		išmąstytų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		išmąstykime, išmąstykim
2 asm.	išmąstyki, išmąstyk		išmąstykite, išmąstykit
3 asm.	teišmąsto, teišmąstai		teišmąsto, teišmąstai

• žr. pagr. f. išmąstyti, išmąsto, išmąstė
• Skiemenys: iš-mąs-čiau

išmąsčiau

Etimologija

<= iš- + mąstyti, mąsto, mąstė

---