išdirbkim

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

išdirbkim (vks., liep. nuos., dgs., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: išdirbti, išdirba, išdirbo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	išdirbu	išdirbau	išdirbdavau	išdirbsiu
tu	išdirbi	išdirbai	išdirbdavai	išdirbsi
jis, ji	išdirba	išdirbo	išdirbdavo	išdirbs
mes	išdirbame, išdirbam	išdirbome, išdirbom	išdirbdavome, išdirbdavom	išdirbsime, išdirbsim
jūs	išdirbate, išdirbat	išdirbote, išdirbot	išdirbdavote, išdirbdavot	išdirbsite, išdirbsit
jie, jos	išdirba	išdirbo	išdirbdavo	išdirbs
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	išdirbčiau		išdirbtumėme, išdirbtumėm, išdirbtume
2 asm.	išdirbtumei, išdirbtum		išdirbtumėte, išdirbtumėt
3 asm.	išdirbtų		išdirbtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		išdirbkime, išdirbkim
2 asm.	išdirbki, išdirbk		išdirbkite, išdirbkit
3 asm.	teišdirba, teišdirbie		teišdirba, teišdirbie

• žr. pagr. f. išdirbti, išdirba, išdirbo
• Skiemenys: iš-dirb-kim

išdirbkim

Etimologija

<= iš- + dirbti, dirba, dirbo

---