iššoktų

Taip pat žr.: iššoktu

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

iššoktų (vks., tar. nuos., vns., 3 asm., tar. nuos., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: iššokti, iššoka, iššoko
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	iššoku	iššokau	iššokdavau	iššoksiu
tu	iššoki	iššokai	iššokdavai	iššoksi
jis, ji	iššoka	iššoko	iššokdavo	iššoks
mes	iššokame, iššokam	iššokome, iššokom	iššokdavome, iššokdavom	iššoksime, iššoksim
jūs	iššokate, iššokat	iššokote, iššokot	iššokdavote, iššokdavot	iššoksite, iššoksit
jie, jos	iššoka	iššoko	iššokdavo	iššoks
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	iššokčiau		iššoktumėme, iššoktumėm, iššoktume
2 asm.	iššoktumei, iššoktum		iššoktumėte, iššoktumėt
3 asm.	iššoktų		iššoktų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		iššokime, iššokim
2 asm.	iššoki, iššok		iššokite, iššokit
3 asm.	teiššoka, teiššokie		teiššoka, teiššokie

• žr. pagr. f. iššokti, iššoka, iššoko

---

Dalyvis

iššoktų (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. iššoktas, mot. g. iššokta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	iššoktas	iššokti	iššokta	iššoktos	iššokta	-
kilm.	iššokto	iššoktų	iššoktos	iššoktų	-	-
naud.	iššoktam	iššoktiems	iššoktai	iššoktoms	-	-
gal.	iššoktą	iššoktus	iššoktą	iššoktas	-	-
įnag.	iššoktu	iššoktais	iššokta	iššoktomis	-	-
viet.	iššoktame	iššoktuose	iššoktoje	iššoktose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	iššoktasis	iššoktieji	iššoktoji	iššoktosios	-	-
kilm.	iššoktojo	iššoktųjų	iššoktosios	iššoktųjų	-	-
naud.	iššoktajam	iššoktiesiems	iššoktajai	iššoktosioms	-	-
gal.	iššoktąjį	iššoktuosius	iššoktąją	iššoktąsias	-	-
įnag.	iššoktuoju	iššoktaisiais	iššoktąja	iššoktosiomis	-	-
viet.	iššoktajame	iššoktuosiuose	iššoktojoje	iššoktosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. iššoktas, mot. g. iššokta.

iššoktų

1. tas, kurį iššoko

Etimologija

<= iššokti, iššoka, iššoko

---