iššoktuose

 Lietuvių kalba

Dalyvis

iššoktuose (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. iššoktas, mot. g. iššokta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	iššoktas	iššokti	iššokta	iššoktos	iššokta	-
kilm.	iššokto	iššoktų	iššoktos	iššoktų	-	-
naud.	iššoktam	iššoktiems	iššoktai	iššoktoms	-	-
gal.	iššoktą	iššoktus	iššoktą	iššoktas	-	-
įnag.	iššoktu	iššoktais	iššokta	iššoktomis	-	-
viet.	iššoktame	iššoktuose	iššoktoje	iššoktose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	iššoktasis	iššoktieji	iššoktoji	iššoktosios	-	-
kilm.	iššoktojo	iššoktųjų	iššoktosios	iššoktųjų	-	-
naud.	iššoktajam	iššoktiesiems	iššoktajai	iššoktosioms	-	-
gal.	iššoktąjį	iššoktuosius	iššoktąją	iššoktąsias	-	-
įnag.	iššoktuoju	iššoktaisiais	iššoktąja	iššoktosiomis	-	-
viet.	iššoktajame	iššoktuosiuose	iššoktojoje	iššoktosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. iššoktas, mot. g. iššokta.

iššoktuose

1. tas, kurį iššoko

Etimologija

<= iššokti, iššoka, iššoko

---