geli

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

geli (vks., ties. nuos., es. l., vns., 2 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: gelti, gelia, gėlė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	geliu	gėliau	geldavau	gelsiu
tu	geli	gėlei	geldavai	gelsi
jis, ji	gelia	gėlė	geldavo	gels
mes	geliame, geliam	gėlėme, gėlėm	geldavome, geldavom	gelsime, gelsim
jūs	geliate, geliat	gėlėte, gėlėt	geldavote, geldavot	gelsite, gelsit
jie, jos	gelia	gėlė	geldavo	gels
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	gelčiau		geltumėme, geltumėm, geltume
2 asm.	geltumei, geltum		geltumėte, geltumėt
3 asm.	geltų		geltų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		gelkime, gelkim
2 asm.	gelki, gelk		gelkite, gelkit
3 asm.	tegelia, tegelie		tegelia, tegelie

• žr. pagr. f. gelti, gelia, gėlė

---

 Jotvingių kalba

Tarimas

• TFA: ['gè.li]

Būdvardis

geli (vyr. g.) (bev. g.)

1. • galimas ^(lt) (nau.)
   • galima ^(lt)
     • galimybės, o ne leidimo turėjimo prasme

Vartosenos pastabos

Jotvingių kalboje nėra atskiro veiksmažodžio žožiui „galėti“. Verčiau yra būdvardinis veiksmažodis geli būt, kuris išvertus pažodžiui reikštų „galimam būti“ ir kuris atitinka lietuviškojo „galėti“ reikšmę.

Etimologija

Susijęs su lietuvių k. galia, kuris pats iš baltų-slavų prokalbės *galḗˀtei, iš indoeuropiečių prokalbės *gelH-. Giminiškas slavų prokalbės *golěmъ („galingas“) bei galimai keltų prokalbės *galā („galia, galėjimas, sugebėjimas“).

Kategorijos

• Galimybės būdvardžiai

---