Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.
Veiksmažodis; pagrindinės formos: damokėti, damoka, damokėjo
|
Tiesioginė nuosaka
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
aš
|
damoku
|
damokėjau
|
damokėdavau
|
damokėsiu
|
tu
|
damoki
|
damokėjai
|
damokėdavai
|
damokėsi
|
jis, ji
|
damoka
|
damokėjo
|
damokėdavo
|
damokės
|
mes
|
damokame, damokam
|
damokėjome, damokėjom
|
damokėdavome, damokėdavom
|
damokėsime, damokėsim
|
jūs
|
damokate, damokat
|
damokėjote, damokėjot
|
damokėdavote, damokėdavot
|
damokėsite, damokėsit
|
jie, jos
|
damoka
|
damokėjo
|
damokėdavo
|
damokės
|
Tariamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
damokėčiau
|
damokėtumėme, damokėtumėm, damokėtume
|
2 asm.
|
damokėtumei, damokėtum
|
damokėtumėte, damokėtumėt
|
3 asm.
|
damokėtų
|
damokėtų
|
Liepiamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
-
|
damokėkime, damokėkim
|
2 asm.
|
damokėki, damokėk
|
damokėkite, damokėkit
|
3 asm.
|
tedamoka, tedamokie
|
tedamoka, tedamokie
|
damokėtų (nevart.)
<= da- + mokėti, moka, mokėjo
damokėtų (nevart.)
- tas, kurį damokėjo
<= damokėti, damoka, damokėjo <= da- + mokėti, moka, mokėjo
damokėtų (tarm.| ryt.) (nevart.)
<= damokėti, damoka, damokėjo <= da- + mokėti, moka, mokėjo