damokėta

 Lietuvių kalba

Dalyvis

damokėta (būt. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. damokėtas, mot. g. damokėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	damokėtas	damokėti	damokėta	damokėtos	damokėta	-
kilm.	damokėto	damokėtų	damokėtos	damokėtų	-	-
naud.	damokėtam	damokėtiems	damokėtai	damokėtoms	-	-
gal.	damokėtą	damokėtus	damokėtą	damokėtas	-	-
įnag.	damokėtu	damokėtais	damokėta	damokėtomis	-	-
viet.	damokėtame	damokėtuose	damokėtoje	damokėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	damokėtasis	damokėtieji	damokėtoji	damokėtosios	-	-
kilm.	damokėtojo	damokėtųjų	damokėtosios	damokėtųjų	-	-
naud.	damokėtajam	damokėtiesiems	damokėtajai	damokėtosioms	-	-
gal.	damokėtąjį	damokėtuosius	damokėtąją	damokėtąsias	-	-
įnag.	damokėtuoju	damokėtaisiais	damokėtąja	damokėtosiomis	-	-
viet.	damokėtajame	damokėtuosiuose	damokėtojoje	damokėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. damokėtas.
• Skiemenys: da-mo-kė-ta

damokėta (nevart.)

1. ta, kurią damokėjo

Etimologija

<= damokėti, damoka, damokėjo <= da- + mokėti, moka, mokėjo

Antonimai

    damokėta: bendrai

nedamokėta (lt)

Vertimai

  damokėta: bendrai

---