atvaišintų

Taip pat žr.: atvaišintu

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

atvaišintų (vks., tar. nuos., vns., 3 asm., tar. nuos., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: atvaišinti, atvaišina, atvaišino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	atvaišinu	atvaišinau	atvaišindavau	atvaišinsiu
tu	atvaišini	atvaišinai	atvaišindavai	atvaišinsi
jis, ji	atvaišina	atvaišino	atvaišindavo	atvaišins
mes	atvaišiname, atvaišinam	atvaišinome, atvaišinom	atvaišindavome, atvaišindavom	atvaišinsime, atvaišinsim
jūs	atvaišinate, atvaišinat	atvaišinote, atvaišinot	atvaišindavote, atvaišindavot	atvaišinsite, atvaišinsit
jie, jos	atvaišina	atvaišino	atvaišindavo	atvaišins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	atvaišinčiau		atvaišintumėme, atvaišintumėm, atvaišintume
2 asm.	atvaišintumei, atvaišintum		atvaišintumėte, atvaišintumėt
3 asm.	atvaišintų		atvaišintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		atvaišinkime, atvaišinkim
2 asm.	atvaišinki, atvaišink		atvaišinkite, atvaišinkit
3 asm.	teatvaišina, teatvaišinie		teatvaišina, teatvaišinie

• žr. pagr. f. atvaišinti, atvaišina, atvaišino

atvaišintų

Etimologija

<= at- + vaišinti, vaišina, vaišino

---

Dalyvis

atvaišintų (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atvaišintas, mot. g. atvaišinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atvaišintas	atvaišinti	atvaišinta	atvaišintos	atvaišinta	-
kilm.	atvaišinto	atvaišintų	atvaišintos	atvaišintų	-	-
naud.	atvaišintam	atvaišintiems	atvaišintai	atvaišintoms	-	-
gal.	atvaišintą	atvaišintus	atvaišintą	atvaišintas	-	-
įnag.	atvaišintu	atvaišintais	atvaišinta	atvaišintomis	-	-
viet.	atvaišintame	atvaišintuose	atvaišintoje	atvaišintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atvaišintasis	atvaišintieji	atvaišintoji	atvaišintosios	-	-
kilm.	atvaišintojo	atvaišintųjų	atvaišintosios	atvaišintųjų	-	-
naud.	atvaišintajam	atvaišintiesiems	atvaišintajai	atvaišintosioms	-	-
gal.	atvaišintąjį	atvaišintuosius	atvaišintąją	atvaišintąsias	-	-
įnag.	atvaišintuoju	atvaišintaisiais	atvaišintąja	atvaišintosiomis	-	-
viet.	atvaišintajame	atvaišintuosiuose	atvaišintojoje	atvaišintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atvaišintas, mot. g. atvaišinta.

atvaišintų

1. tas, kurį atvaišino

Etimologija

<= atvaišinti, atvaišina, atvaišino <= at- + vaišinti, vaišina, vaišino

---

Siekinys

• Skiemenys: at-vai-šin-tų

atvaišintų (tarm.| ryt.)

Etimologija

<= atvaišinti, atvaišina, atvaišino <= at- + vaišinti, vaišina, vaišino

---