atsivaišintumėme

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

atsivaišintumėme (sangrž. vks., tar. nuos., dgs., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: atsivaišinti, atsivaišina, atsivaišino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	atsivaišinu	atsivaišinau	atsivaišindavau	atsivaišinsiu
tu	atsivaišini	atsivaišinai	atsivaišindavai	atsivaišinsi
jis, ji	atsivaišina	atsivaišino	atsivaišindavo	atsivaišins
mes	atsivaišiname, atsivaišinam	atsivaišinome, atsivaišinom	atsivaišindavome, atsivaišindavom	atsivaišinsime, atsivaišinsim
jūs	atsivaišinate, atsivaišinat	atsivaišinote, atsivaišinot	atsivaišindavote, atsivaišindavot	atsivaišinsite, atsivaišinsit
jie, jos	atsivaišina	atsivaišino	atsivaišindavo	atsivaišins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	atsivaišinčiau		atsivaišintumėme, atsivaišintumėm, atsivaišintume
2 asm.	atsivaišintumei, atsivaišintum		atsivaišintumėte, atsivaišintumėt
3 asm.	atsivaišintų		atsivaišintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		atsivaišinkime, atsivaišinkim
2 asm.	atsivaišinki, atsivaišink		atsivaišinkite, atsivaišinkit
3 asm.	teatsivaišina, teatsivaišinie		teatsivaišina, teatsivaišinie

• žr. pagr. f. atsivaišinti, atsivaišina, atsivaišino

atsivaišintumėme

Etimologija

<= atvaišinti, atvaišina, atvaišino <= at- + vaišinti, vaišina, vaišino

---