atsivaišintų

Taip pat žr.: atsivaišintu

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

atsivaišintų (sangrž. vks., tar. nuos., vns., 3 asm., tar. nuos., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: atsivaišinti, atsivaišina, atsivaišino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	atsivaišinu	atsivaišinau	atsivaišindavau	atsivaišinsiu
tu	atsivaišini	atsivaišinai	atsivaišindavai	atsivaišinsi
jis, ji	atsivaišina	atsivaišino	atsivaišindavo	atsivaišins
mes	atsivaišiname, atsivaišinam	atsivaišinome, atsivaišinom	atsivaišindavome, atsivaišindavom	atsivaišinsime, atsivaišinsim
jūs	atsivaišinate, atsivaišinat	atsivaišinote, atsivaišinot	atsivaišindavote, atsivaišindavot	atsivaišinsite, atsivaišinsit
jie, jos	atsivaišina	atsivaišino	atsivaišindavo	atsivaišins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	atsivaišinčiau		atsivaišintumėme, atsivaišintumėm, atsivaišintume
2 asm.	atsivaišintumei, atsivaišintum		atsivaišintumėte, atsivaišintumėt
3 asm.	atsivaišintų		atsivaišintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		atsivaišinkime, atsivaišinkim
2 asm.	atsivaišinki, atsivaišink		atsivaišinkite, atsivaišinkit
3 asm.	teatsivaišina, teatsivaišinie		teatsivaišina, teatsivaišinie

• žr. pagr. f. atsivaišinti, atsivaišina, atsivaišino

atsivaišintų

Etimologija

<= atvaišinti, atvaišina, atvaišino <= at- + vaišinti, vaišina, vaišino

---

Dalyvis

atsivaišintų (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atsivaišintas, mot. g. atsivaišinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsivaišintas	atsivaišinti	atsivaišinta	atsivaišintos	atsivaišinta	-
kilm.	atsivaišinto	atsivaišintų	atsivaišintos	atsivaišintų	-	-
naud.	atsivaišintam	atsivaišintiems	atsivaišintai	atsivaišintoms	-	-
gal.	atsivaišintą	atsivaišintus	atsivaišintą	atsivaišintas	-	-
įnag.	atsivaišintu	atsivaišintais	atsivaišinta	atsivaišintomis	-	-
viet.	atsivaišintame	atsivaišintuose	atsivaišintoje	atsivaišintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsivaišintasis	atsivaišintieji	atsivaišintoji	atsivaišintosios	-	-
kilm.	atsivaišintojo	atsivaišintųjų	atsivaišintosios	atsivaišintųjų	-	-
naud.	atsivaišintajam	atsivaišintiesiems	atsivaišintajai	atsivaišintosioms	-	-
gal.	atsivaišintąjį	atsivaišintuosius	atsivaišintąją	atsivaišintąsias	-	-
įnag.	atsivaišintuoju	atsivaišintaisiais	atsivaišintąja	atsivaišintosiomis	-	-
viet.	atsivaišintajame	atsivaišintuosiuose	atsivaišintojoje	atsivaišintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atsivaišintas, mot. g. atsivaišinta.

atsivaišintų

1. tas, kurį atsivaišino

Etimologija

<= atsivaišinti, atsivaišina, atsivaišino <= atvaišinti, atvaišina, atvaišino <= at- + vaišinti, vaišina, vaišino

---

Siekinys

• Skiemenys: at-si-vai-šin-tų

atsivaišintų (tarm.| ryt.)

Etimologija

<= atsivaišinti, atsivaišina, atsivaišino <= atvaišinti, atvaišina, atvaišino <= at- + vaišinti, vaišina, vaišino

---