apsigirdėdavau

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

apsigirdėdavau (sangrž. vks., ties. nuos., būt. d. l., vns., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: apsigirdėti, apsigirdi, apsigirdėjo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	apsigirdžiu	apsigirdėjau	apsigirdėdavau	apsigirdėsiu
tu	apsigirdi	apsigirdėjai	apsigirdėdavai	apsigirdėsi
jis, ji	apsigirdi	apsigirdėjo	apsigirdėdavo	apsigirdės
mes	apsigirdime, apsigirdim	apsigirdėjome, apsigirdėjom	apsigirdėdavome, apsigirdėdavom	apsigirdėsime, apsigirdėsim
jūs	apsigirdite, apsigirdit	apsigirdėjote, apsigirdėjot	apsigirdėdavote, apsigirdėdavot	apsigirdėsite, apsigirdėsit
jie, jos	apsigirdi	apsigirdėjo	apsigirdėdavo	apsigirdės
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	apsigirdėčiau		apsigirdėtumėme, apsigirdėtumėm, apsigirdėtume
2 asm.	apsigirdėtumei, apsigirdėtum		apsigirdėtumėte, apsigirdėtumėt
3 asm.	apsigirdėtų		apsigirdėtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		apsigirdėkime, apsigirdėkim
2 asm.	apsigirdėki, apsigirdėk		apsigirdėkite, apsigirdėkit
3 asm.	teapsigirdi, teapsigirdie		teapsigirdi, teapsigirdie

• žr. pagr. f. apsigirdėti, apsigirdi, apsigirdėjo
• Skiemenys: ap-si-gir-dė-da-vau

apsigirdėdavau

Etimologija

<= ap- + sangrž. si- + girdėti, girdi, girdėjo

---