įtikrinkim

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

įtikrinkim (vks., liep. nuos., dgs., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: įtikrinti, įtikrina, įtikrino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	įtikrinu	įtikrinau	įtikrindavau	įtikrinsiu
tu	įtikrini	įtikrinai	įtikrindavai	įtikrinsi
jis, ji	įtikrina	įtikrino	įtikrindavo	įtikrins
mes	įtikriname, įtikrinam	įtikrinome, įtikrinom	įtikrindavome, įtikrindavom	įtikrinsime, įtikrinsim
jūs	įtikrinate, įtikrinat	įtikrinote, įtikrinot	įtikrindavote, įtikrindavot	įtikrinsite, įtikrinsit
jie, jos	įtikrina	įtikrino	įtikrindavo	įtikrins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	įtikrinčiau		įtikrintumėme, įtikrintumėm, įtikrintume
2 asm.	įtikrintumei, įtikrintum		įtikrintumėte, įtikrintumėt
3 asm.	įtikrintų		įtikrintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		įtikrinkime, įtikrinkim
2 asm.	įtikrinki, įtikrink		įtikrinkite, įtikrinkit
3 asm.	teįtikrina, teįtikrinie		teįtikrina, teįtikrinie

• žr. pagr. f. įtikrinti, įtikrina, įtikrino
• Skiemenys: į-tik-rin-kim

įtikrinkim

Etimologija

<= į- + tikrinti, tikrina, tikrino

---