įsitikindavau

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

įsitikindavau (sangrž. vks., ties. nuos., būt. d. l., vns., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: įsitikinti, įsitikina, įsitikino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	įsitikinu	įsitikinau	įsitikindavau	įsitikinsiu
tu	įsitikini	įsitikinai	įsitikindavai	įsitikinsi
jis, ji	įsitikina	įsitikino	įsitikindavo	įsitikins
mes	įsitikiname, įsitikinam	įsitikinome, įsitikinom	įsitikindavome, įsitikindavom	įsitikinsime, įsitikinsim
jūs	įsitikinate, įsitikinat	įsitikinote, įsitikinot	įsitikindavote, įsitikindavot	įsitikinsite, įsitikinsit
jie, jos	įsitikina	įsitikino	įsitikindavo	įsitikins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	įsitikinčiau		įsitikintumėme, įsitikintumėm, įsitikintume
2 asm.	įsitikintumei, įsitikintum		įsitikintumėte, įsitikintumėt
3 asm.	įsitikintų		įsitikintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		įsitikinkime, įsitikinkim
2 asm.	įsitikinki, įsitikink		įsitikinkite, įsitikinkit
3 asm.	teįsitikina, teįsitikinie		teįsitikina, teįsitikinie

• žr. pagr. f. įsitikinti, įsitikina, įsitikino
• Skiemenys: į-si-ti-kin-da-vau

įsitikindavau

Etimologija

<= į- + sangrž. si- + tikinti, tikina, tikino

---