įsisapnuokim

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

įsisapnuokim (sangrž. vks., liep. nuos., dgs., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: įsisapnuoti, įsisapnuoja, įsisapnavo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	įsisapnuoju	įsisapnavau	įsisapnuodavau	įsisapnuosiu
tu	įsisapnuoji	įsisapnavai	įsisapnuodavai	įsisapnuosi
jis, ji	įsisapnuoja	įsisapnavo	įsisapnuodavo	įsisapnuos
mes	įsisapnuojame, įsisapnuojam	įsisapnavome, įsisapnavom	įsisapnuodavome, įsisapnuodavom	įsisapnuosime, įsisapnuosim
jūs	įsisapnuojate, įsisapnuojat	įsisapnavote, įsisapnavot	įsisapnuodavote, įsisapnuodavot	įsisapnuosite, įsisapnuosit
jie, jos	įsisapnuoja	įsisapnavo	įsisapnuodavo	įsisapnuos
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	įsisapnuočiau		įsisapnuotumėme, įsisapnuotumėm, įsisapnuotume
2 asm.	įsisapnuotumei, įsisapnuotum		įsisapnuotumėte, įsisapnuotumėt
3 asm.	įsisapnuotų		įsisapnuotų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		įsisapnuokime, įsisapnuokim
2 asm.	įsisapnuoki, įsisapnuok		įsisapnuokite, įsisapnuokit
3 asm.	teįsisapnuoja, teįsisapnuojie		teįsisapnuoja, teįsisapnuojie

• žr. pagr. f. įsisapnuoti, įsisapnuoja, įsisapnavo
• Skiemenys: į-si-sap-nuo-kim

įsisapnuokim

Etimologija

<= į- + sangrž. si- + sapnuoti, sapnuoja, sapnavo <= Iš daiktavardžio sapnas.

---