įsijaudintumėt

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

įsijaudintumėt (sangrž. vks., tar. nuos., dgs., 2 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: įsijaudinti, įsijaudina, įsijaudino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	įsijaudinu	įsijaudinau	įsijaudindavau	įsijaudinsiu
tu	įsijaudini	įsijaudinai	įsijaudindavai	įsijaudinsi
jis, ji	įsijaudina	įsijaudino	įsijaudindavo	įsijaudins
mes	įsijaudiname, įsijaudinam	įsijaudinome, įsijaudinom	įsijaudindavome, įsijaudindavom	įsijaudinsime, įsijaudinsim
jūs	įsijaudinate, įsijaudinat	įsijaudinote, įsijaudinot	įsijaudindavote, įsijaudindavot	įsijaudinsite, įsijaudinsit
jie, jos	įsijaudina	įsijaudino	įsijaudindavo	įsijaudins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	įsijaudinčiau		įsijaudintumėme, įsijaudintumėm, įsijaudintume
2 asm.	įsijaudintumei, įsijaudintum		įsijaudintumėte, įsijaudintumėt
3 asm.	įsijaudintų		įsijaudintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		įsijaudinkime, įsijaudinkim
2 asm.	įsijaudinki, įsijaudink		įsijaudinkite, įsijaudinkit
3 asm.	teįsijaudina, teįsijaudinie		teįsijaudina, teįsijaudinie

• žr. pagr. f. įsijaudinti, įsijaudina, įsijaudino
• Skiemenys: į-si-jau-din-tu-mėt

įsijaudintumėt

Etimologija

<= į- + sangrž. si- + jaudinti, jaudina, jaudino

---