įsapnuotumėm

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

įsapnuotumėm (vks., tar. nuos., dgs., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: įsapnuoti, įsapnuoja, įsapnavo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	įsapnuoju	įsapnavau	įsapnuodavau	įsapnuosiu
tu	įsapnuoji	įsapnavai	įsapnuodavai	įsapnuosi
jis, ji	įsapnuoja	įsapnavo	įsapnuodavo	įsapnuos
mes	įsapnuojame, įsapnuojam	įsapnavome, įsapnavom	įsapnuodavome, įsapnuodavom	įsapnuosime, įsapnuosim
jūs	įsapnuojate, įsapnuojat	įsapnavote, įsapnavot	įsapnuodavote, įsapnuodavot	įsapnuosite, įsapnuosit
jie, jos	įsapnuoja	įsapnavo	įsapnuodavo	įsapnuos
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	įsapnuočiau		įsapnuotumėme, įsapnuotumėm, įsapnuotume
2 asm.	įsapnuotumei, įsapnuotum		įsapnuotumėte, įsapnuotumėt
3 asm.	įsapnuotų		įsapnuotų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		įsapnuokime, įsapnuokim
2 asm.	įsapnuoki, įsapnuok		įsapnuokite, įsapnuokit
3 asm.	teįsapnuoja, teįsapnuojie		teįsapnuoja, teįsapnuojie

• žr. pagr. f. įsapnuoti, įsapnuoja, įsapnavo
• Skiemenys: į-sap-nuo-tu-mėm

įsapnuotumėm

Etimologija

<= į- + sapnuoti, sapnuoja, sapnavo <= Iš daiktavardžio sapnas.

---