įragindavote

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

įragindavote (vks., ties. nuos., būt. d. l., dgs., 2 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: įraginti, įragina, įragino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	įraginu	įraginau	įragindavau	įraginsiu
tu	įragini	įraginai	įragindavai	įraginsi
jis, ji	įragina	įragino	įragindavo	įragins
mes	įraginame, įraginam	įraginome, įraginom	įragindavome, įragindavom	įraginsime, įraginsim
jūs	įraginate, įraginat	įraginote, įraginot	įragindavote, įragindavot	įraginsite, įraginsit
jie, jos	įragina	įragino	įragindavo	įragins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	įraginčiau		įragintumėme, įragintumėm, įragintume
2 asm.	įragintumei, įragintum		įragintumėte, įragintumėt
3 asm.	įragintų		įragintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		įraginkime, įraginkim
2 asm.	įraginki, įragink		įraginkite, įraginkit
3 asm.	teįragina, teįraginie		teįragina, teįraginie

• žr. pagr. f. įraginti, įragina, įragino
• Skiemenys: į-ra-gin-da-vo-te

įragindavote

Etimologija

<= į- + raginti, ragina, ragino

---