įjaudindavot

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

įjaudindavot (vks., ties. nuos., būt. d. l., dgs., 2 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: įjaudinti, įjaudina, įjaudino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	įjaudinu	įjaudinau	įjaudindavau	įjaudinsiu
tu	įjaudini	įjaudinai	įjaudindavai	įjaudinsi
jis, ji	įjaudina	įjaudino	įjaudindavo	įjaudins
mes	įjaudiname, įjaudinam	įjaudinome, įjaudinom	įjaudindavome, įjaudindavom	įjaudinsime, įjaudinsim
jūs	įjaudinate, įjaudinat	įjaudinote, įjaudinot	įjaudindavote, įjaudindavot	įjaudinsite, įjaudinsit
jie, jos	įjaudina	įjaudino	įjaudindavo	įjaudins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	įjaudinčiau		įjaudintumėme, įjaudintumėm, įjaudintume
2 asm.	įjaudintumei, įjaudintum		įjaudintumėte, įjaudintumėt
3 asm.	įjaudintų		įjaudintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		įjaudinkime, įjaudinkim
2 asm.	įjaudinki, įjaudink		įjaudinkite, įjaudinkit
3 asm.	teįjaudina, teįjaudinie		teįjaudina, teįjaudinie

• žr. pagr. f. įjaudinti, įjaudina, įjaudino
• Skiemenys: į-jau-din-da-vot

įjaudindavot

Etimologija

<= į- + jaudinti, jaudina, jaudino

---