įgaminu

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

įgaminu (vks., ties. nuos., es. l., vns., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: įgaminti, įgamina, įgamino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	įgaminu	įgaminau	įgamindavau	įgaminsiu
tu	įgamini	įgaminai	įgamindavai	įgaminsi
jis, ji	įgamina	įgamino	įgamindavo	įgamins
mes	įgaminame, įgaminam	įgaminome, įgaminom	įgamindavome, įgamindavom	įgaminsime, įgaminsim
jūs	įgaminate, įgaminat	įgaminote, įgaminot	įgamindavote, įgamindavot	įgaminsite, įgaminsit
jie, jos	įgamina	įgamino	įgamindavo	įgamins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	įgaminčiau		įgamintumėme, įgamintumėm, įgamintume
2 asm.	įgamintumei, įgamintum		įgamintumėte, įgamintumėt
3 asm.	įgamintų		įgamintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		įgaminkime, įgaminkim
2 asm.	įgaminki, įgamink		įgaminkite, įgaminkit
3 asm.	teįgamina, teįgaminie		teįgamina, teįgaminie

• žr. pagr. f. įgaminti, įgamina, įgamino
• Skiemenys: į-ga-mi-nu

įgaminu

Etimologija

<= į- + gaminti, gamina, gamino

---