sumokėkim

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

sumokėkim (vks., liep. nuos., dgs., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: sumokėti, sumoka, sumokėjo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	sumoku	sumokėjau	sumokėdavau	sumokėsiu
tu	sumoki	sumokėjai	sumokėdavai	sumokėsi
jis, ji	sumoka	sumokėjo	sumokėdavo	sumokės
mes	sumokame, sumokam	sumokėjome, sumokėjom	sumokėdavome, sumokėdavom	sumokėsime, sumokėsim
jūs	sumokate, sumokat	sumokėjote, sumokėjot	sumokėdavote, sumokėdavot	sumokėsite, sumokėsit
jie, jos	sumoka	sumokėjo	sumokėdavo	sumokės
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	sumokėčiau		sumokėtumėme, sumokėtumėm, sumokėtume
2 asm.	sumokėtumei, sumokėtum		sumokėtumėte, sumokėtumėt
3 asm.	sumokėtų		sumokėtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		sumokėkime, sumokėkim
2 asm.	sumokėki, sumokėk		sumokėkite, sumokėkit
3 asm.	tesumoka, tesumokie		tesumoka, tesumokie

• žr. pagr. f. sumokėti, sumoka, sumokėjo
• Skiemenys: su-mo-kė-kim

sumokėkim

Etimologija

<= su- + mokėti, moka, mokėjo

---