sugalvotumėm

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

sugalvotumėm (vks., tar. nuos., dgs., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: sugalvoti, sugalvoja, sugalvojo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	sugalvoju	sugalvojau	sugalvodavau	sugalvosiu
tu	sugalvoji	sugalvojai	sugalvodavai	sugalvosi
jis, ji	sugalvoja	sugalvojo	sugalvodavo	sugalvos
mes	sugalvojame, sugalvojam	sugalvojome, sugalvojom	sugalvodavome, sugalvodavom	sugalvosime, sugalvosim
jūs	sugalvojate, sugalvojat	sugalvojote, sugalvojot	sugalvodavote, sugalvodavot	sugalvosite, sugalvosit
jie, jos	sugalvoja	sugalvojo	sugalvodavo	sugalvos
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	sugalvočiau		sugalvotumėme, sugalvotumėm, sugalvotume
2 asm.	sugalvotumei, sugalvotum		sugalvotumėte, sugalvotumėt
3 asm.	sugalvotų		sugalvotų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		sugalvokime, sugalvokim
2 asm.	sugalvoki, sugalvok		sugalvokite, sugalvokit
3 asm.	tesugalvoja, tesugalvojie		tesugalvoja, tesugalvojie

• žr. pagr. f. sugalvoti, sugalvoja, sugalvojo
• Skiemenys: su-gal-vo-tu-mėm

sugalvotumėm

Etimologija

<= su- + galvoti, galvoja, galvojo

---