priklausė

Taip pat žr.: priklausę

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

priklausė (vks., pagr. f., ties. nuos., būt. k. l., vns., 3 asm., ties. nuos., būt. k. l., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: priklausyti, priklauso, priklausė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	priklausau	priklausiau	priklausydavau	priklausysiu
tu	priklausai	priklausei	priklausydavai	priklausysi
jis, ji	priklauso	priklausė	priklausydavo	priklausys
mes	priklausome, priklausom	priklausėme, priklausėm	priklausydavome, priklausydavom	priklausysime, priklausysim
jūs	priklausote, priklausot	priklausėte, priklausėt	priklausydavote, priklausydavot	priklausysite, priklausysit
jie, jos	priklauso	priklausė	priklausydavo	priklausys
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	priklausyčiau		priklausytumėme, priklausytumėm, priklausytume
2 asm.	priklausytumei, priklausytum		priklausytumėte, priklausytumėt
3 asm.	priklausytų		priklausytų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		priklausykime, priklausykim
2 asm.	priklausyki, priklausyk		priklausykite, priklausykit
3 asm.	tepriklauso, tepriklausai		tepriklauso, tepriklausai

• žr. pagr. f. priklausyti, priklauso, priklausė

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: priklausąs, priklausantis, priklausanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: priklausęs, priklausiusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: priklausydavęs, priklausydavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: priklausysiąs, priklausysiantis, priklausysianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: priklausomas, priklausoma.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: priklausytas, priklausyta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: priklausysimas, priklausysima.
• taip pat žr. reik. dlv.: priklausytinas, priklausytina.
• taip pat žr. pdlv.: priklausant, priklausius, priklausydavus, priklausysiant.
• taip pat žr. psdlv.: priklausydamas, priklausydama.
• taip pat žr. bdn.: priklausyte, priklausytinai.