neišmąstytumėm

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neišmąstytumėm (neig. vks., tar. nuos., dgs., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neišmąstyti, neišmąsto, neišmąstė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neišmąstau	neišmąsčiau	neišmąstydavau	neišmąstysiu
tu	neišmąstai	neišmąstei	neišmąstydavai	neišmąstysi
jis, ji	neišmąsto	neišmąstė	neišmąstydavo	neišmąstys
mes	neišmąstome, neišmąstom	neišmąstėme, neišmąstėm	neišmąstydavome, neišmąstydavom	neišmąstysime, neišmąstysim
jūs	neišmąstote, neišmąstot	neišmąstėte, neišmąstėt	neišmąstydavote, neišmąstydavot	neišmąstysite, neišmąstysit
jie, jos	neišmąsto	neišmąstė	neišmąstydavo	neišmąstys
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neišmąstyčiau		neišmąstytumėme, neišmąstytumėm, neišmąstytume
2 asm.	neišmąstytumei, neišmąstytum		neišmąstytumėte, neišmąstytumėt
3 asm.	neišmąstytų		neišmąstytų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neišmąstykime, neišmąstykim
2 asm.	neišmąstyki, neišmąstyk		neišmąstykite, neišmąstykit
3 asm.	teneišmąsto, teneišmąstai		teneišmąsto, teneišmąstai

• žr. pagr. f. neišmąstyti, neišmąsto, neišmąstė
• Skiemenys: ne-iš-mąs-ty-tu-mėm

neišmąstytumėm

Etimologija

<= ne- + išmąstyti, išmąsto, išmąstė <= iš- + mąstyti, mąsto, mąstė

---