veria

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

veria (vks., pagr. f., ties. nuos., es. l., vns., 3 asm., ties. nuos., es. l., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: verti, veria, vėrė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	veriu	vėriau	verdavau	versiu
tu	veri	vėrei	verdavai	versi
jis, ji	veria	vėrė	verdavo	vers
mes	veriame, veriam	vėrėme, vėrėm	verdavome, verdavom	versime, versim
jūs	veriate, veriat	vėrėte, vėrėt	verdavote, verdavot	versite, versit
jie, jos	veria	vėrė	verdavo	vers
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	verčiau		vertumėme, vertumėm, vertume
2 asm.	vertumei, vertum		vertumėte, vertumėt
3 asm.	vertų		vertų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		verkime, verkim
2 asm.	verki, verk		verkite, verkit
3 asm.	teveria, teverie		teveria, teverie

• žr. pagr. f. verti, veria, vėrė

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: veriąs, veriantis, verianti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: vėręs, vėrusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: verdavęs, verdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: versiąs, versiantis, versianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: veriamas, veriama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: vertas, verta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: versimas, versima.
• taip pat žr. reik. dlv.: vertinas, vertina.
• taip pat žr. pdlv.: veriant, vėrus, verdavus, versiant.
• taip pat žr. psdlv.: verdamas, verdama.
• taip pat žr. bdn.: verte, vertinai.