vaišintume
Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.
Pereiti į navigaciją
Jump to search
Veiksmažodis; pagrindinės formos: vaišinti, vaišina, vaišino
|
Tiesioginė nuosaka
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
aš
|
vaišinu
|
vaišinau
|
vaišindavau
|
vaišinsiu
|
tu
|
vaišini
|
vaišinai
|
vaišindavai
|
vaišinsi
|
jis, ji
|
vaišina
|
vaišino
|
vaišindavo
|
vaišins
|
mes
|
vaišiname, vaišinam
|
vaišinome, vaišinom
|
vaišindavome, vaišindavom
|
vaišinsime, vaišinsim
|
jūs
|
vaišinate, vaišinat
|
vaišinote, vaišinot
|
vaišindavote, vaišindavot
|
vaišinsite, vaišinsit
|
jie, jos
|
vaišina
|
vaišino
|
vaišindavo
|
vaišins
|
Tariamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
vaišinčiau
|
vaišintumėme, vaišintumėm, vaišintume
|
2 asm.
|
vaišintumei, vaišintum
|
vaišintumėte, vaišintumėt
|
3 asm.
|
vaišintų
|
vaišintų
|
Liepiamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
-
|
vaišinkime, vaišinkim
|
2 asm.
|
vaišinki, vaišink
|
vaišinkite, vaišinkit
|
3 asm.
|
tevaišina, tevaišinie
|
tevaišina, tevaišinie
|
vaišintume