užsimokėkim

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

užsimokėkim (sangrž. vks., liep. nuos., dgs., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: užsimokėti, užsimoka, užsimokėjo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	užsimoku	užsimokėjau	užsimokėdavau	užsimokėsiu
tu	užsimoki	užsimokėjai	užsimokėdavai	užsimokėsi
jis, ji	užsimoka	užsimokėjo	užsimokėdavo	užsimokės
mes	užsimokame, užsimokam	užsimokėjome, užsimokėjom	užsimokėdavome, užsimokėdavom	užsimokėsime, užsimokėsim
jūs	užsimokate, užsimokat	užsimokėjote, užsimokėjot	užsimokėdavote, užsimokėdavot	užsimokėsite, užsimokėsit
jie, jos	užsimoka	užsimokėjo	užsimokėdavo	užsimokės
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	užsimokėčiau		užsimokėtumėme, užsimokėtumėm, užsimokėtume
2 asm.	užsimokėtumei, užsimokėtum		užsimokėtumėte, užsimokėtumėt
3 asm.	užsimokėtų		užsimokėtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		užsimokėkime, užsimokėkim
2 asm.	užsimokėki, užsimokėk		užsimokėkite, užsimokėkit
3 asm.	teužsimoka, teužsimokie		teužsimoka, teužsimokie

• žr. pagr. f. užsimokėti, užsimoka, užsimokėjo
• Skiemenys: už-si-mo-kė-kim

užsimokėkim

Etimologija

<= už- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

---