užmoku

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

užmoku (vks., ties. nuos., es. l., vns., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: užmokėti, užmoka, užmokėjo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	užmoku	užmokėjau	užmokėdavau	užmokėsiu
tu	užmoki	užmokėjai	užmokėdavai	užmokėsi
jis, ji	užmoka	užmokėjo	užmokėdavo	užmokės
mes	užmokame, užmokam	užmokėjome, užmokėjom	užmokėdavome, užmokėdavom	užmokėsime, užmokėsim
jūs	užmokate, užmokat	užmokėjote, užmokėjot	užmokėdavote, užmokėdavot	užmokėsite, užmokėsit
jie, jos	užmoka	užmokėjo	užmokėdavo	užmokės
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	užmokėčiau		užmokėtumėme, užmokėtumėm, užmokėtume
2 asm.	užmokėtumei, užmokėtum		užmokėtumėte, užmokėtumėt
3 asm.	užmokėtų		užmokėtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		užmokėkime, užmokėkim
2 asm.	užmokėki, užmokėk		užmokėkite, užmokėkit
3 asm.	teužmoka, teužmokie		teužmoka, teužmokie

• žr. pagr. f. užmokėti, užmoka, užmokėjo
• Skiemenys: už-mo-ku

užmoku

Etimologija

<= už- + mokėti, moka, mokėjo

---