užmąstyti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

užmąstyti (vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: užmąstyti, užmąsto, užmąstė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	užmąstau	užmąsčiau	užmąstydavau	užmąstysiu
tu	užmąstai	užmąstei	užmąstydavai	užmąstysi
jis, ji	užmąsto	užmąstė	užmąstydavo	užmąstys
mes	užmąstome, užmąstom	užmąstėme, užmąstėm	užmąstydavome, užmąstydavom	užmąstysime, užmąstysim
jūs	užmąstote, užmąstot	užmąstėte, užmąstėt	užmąstydavote, užmąstydavot	užmąstysite, užmąstysit
jie, jos	užmąsto	užmąstė	užmąstydavo	užmąstys
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	užmąstyčiau		užmąstytumėme, užmąstytumėm, užmąstytume
2 asm.	užmąstytumei, užmąstytum		užmąstytumėte, užmąstytumėt
3 asm.	užmąstytų		užmąstytų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		užmąstykime, užmąstykim
2 asm.	užmąstyki, užmąstyk		užmąstykite, užmąstykit
3 asm.	teužmąsto, teužmąstai		teužmąsto, teužmąstai

• žr. pagr. f. užmąstyti, užmąsto, užmąstė

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: užmąstąs, užmąstantis, užmąstanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: užmąstęs, užmąsčiusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: užmąstydavęs, užmąstydavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: užmąstysiąs, užmąstysiantis, užmąstysianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: užmąstomas, užmąstoma.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: užmąstytas, užmąstyta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: užmąstysimas, užmąstysima.
• taip pat žr. reik. dlv.: užmąstytinas, užmąstytina.
• taip pat žr. pdlv.: užmąstant, užmąsčius, užmąstydavus, užmąstysiant.
• taip pat žr. psdlv.: užmąstydamas, užmąstydama.
• taip pat žr. bdn.: užmąstyte, užmąstytinai.
• Skiemenys: už-mąs-ty-ti

užmąstyti

1. pradėti ką galvoti
   • Kad užmąstys kokį niekalą.

Etimologija

<= už- + mąstyti, mąsto, mąstė

Antonimai

    užmąstyti: bendrai

neužmąstyti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    užmąstyti: Išvestiniai žodžiai

neužmąstyti (lt) užmąstymas (lt) užmąstytojas (lt) (vyr. g.)

užmąstytoja (lt) (mot. g.) užsimąstyti (lt)

Vertimai

  užmąstyti: bendrai

---

Dalyvis

užmąstyti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. užmąstytas, mot. g. užmąstyta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užmąstytas	užmąstyti	užmąstyta	užmąstytos	užmąstyta	-
kilm.	užmąstyto	užmąstytų	užmąstytos	užmąstytų	-	-
naud.	užmąstytam	užmąstytiems	užmąstytai	užmąstytoms	-	-
gal.	užmąstytą	užmąstytus	užmąstytą	užmąstytas	-	-
įnag.	užmąstytu	užmąstytais	užmąstyta	užmąstytomis	-	-
viet.	užmąstytame	užmąstytuose	užmąstytoje	užmąstytose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užmąstytasis	užmąstytieji	užmąstytoji	užmąstytosios	-	-
kilm.	užmąstytojo	užmąstytųjų	užmąstytosios	užmąstytųjų	-	-
naud.	užmąstytajam	užmąstytiesiems	užmąstytajai	užmąstytosioms	-	-
gal.	užmąstytąjį	užmąstytuosius	užmąstytąją	užmąstytąsias	-	-
įnag.	užmąstytuoju	užmąstytaisiais	užmąstytąja	užmąstytosiomis	-	-
viet.	užmąstytajame	užmąstytuosiuose	užmąstytojoje	užmąstytosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. užmąstytas, mot. g. užmąstyta.
• Skiemenys: už-mąs-ty-ti

užmąstyti

1. tas, kurį užmąstė

Etimologija

<= užmąstyti, užmąsto, užmąstė <= už- + mąstyti, mąsto, mąstė

---