užmąstytajam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

užmąstytajam (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. užmąstytas, mot. g. užmąstyta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užmąstytas	užmąstyti	užmąstyta	užmąstytos	užmąstyta	-
kilm.	užmąstyto	užmąstytų	užmąstytos	užmąstytų	-	-
naud.	užmąstytam	užmąstytiems	užmąstytai	užmąstytoms	-	-
gal.	užmąstytą	užmąstytus	užmąstytą	užmąstytas	-	-
įnag.	užmąstytu	užmąstytais	užmąstyta	užmąstytomis	-	-
viet.	užmąstytame	užmąstytuose	užmąstytoje	užmąstytose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užmąstytasis	užmąstytieji	užmąstytoji	užmąstytosios	-	-
kilm.	užmąstytojo	užmąstytųjų	užmąstytosios	užmąstytųjų	-	-
naud.	užmąstytajam	užmąstytiesiems	užmąstytajai	užmąstytosioms	-	-
gal.	užmąstytąjį	užmąstytuosius	užmąstytąją	užmąstytąsias	-	-
įnag.	užmąstytuoju	užmąstytaisiais	užmąstytąja	užmąstytosiomis	-	-
viet.	užmąstytajame	užmąstytuosiuose	užmąstytojoje	užmąstytosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. užmąstytas, mot. g. užmąstyta.
• Skiemenys: už-mąs-ty-ta-jam

užmąstytajam

1. tas, kurį užmąstė

Etimologija

<= užmąstyti, užmąsto, užmąstė <= už- + mąstyti, mąsto, mąstė

---