sureguliuokim

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

sureguliuokim (vks., liep. nuos., dgs., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: sureguliuoti, sureguliuoja, sureguliavo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	sureguliuoju	sureguliavau	sureguliuodavau	sureguliuosiu
tu	sureguliuoji	sureguliavai	sureguliuodavai	sureguliuosi
jis, ji	sureguliuoja	sureguliavo	sureguliuodavo	sureguliuos
mes	sureguliuojame, sureguliuojam	sureguliavome, sureguliavom	sureguliuodavome, sureguliuodavom	sureguliuosime, sureguliuosim
jūs	sureguliuojate, sureguliuojat	sureguliavote, sureguliavot	sureguliuodavote, sureguliuodavot	sureguliuosite, sureguliuosit
jie, jos	sureguliuoja	sureguliavo	sureguliuodavo	sureguliuos
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	sureguliuočiau		sureguliuotumėme, sureguliuotumėm, sureguliuotume
2 asm.	sureguliuotumei, sureguliuotum		sureguliuotumėte, sureguliuotumėt
3 asm.	sureguliuotų		sureguliuotų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		sureguliuokime, sureguliuokim
2 asm.	sureguliuoki, sureguliuok		sureguliuokite, sureguliuokit
3 asm.	tesureguliuoja, tesureguliuojie		tesureguliuoja, tesureguliuojie

• žr. pagr. f. sureguliuoti, sureguliuoja, sureguliavo