suminga

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

suminga (vks., pagr. f., ties. nuos., es. l., vns., 3 asm., ties. nuos., es. l., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: sumigti, suminga, sumigo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	sumingu	sumigau	sumigdavau	sumigsiu
tu	sumingi	sumigai	sumigdavai	sumigsi
jis, ji	suminga	sumigo	sumigdavo	sumigs
mes	sumingame, sumingam	sumigome, sumigom	sumigdavome, sumigdavom	sumigsime, sumigsim
jūs	sumingate, sumingat	sumigote, sumigot	sumigdavote, sumigdavot	sumigsite, sumigsit
jie, jos	suminga	sumigo	sumigdavo	sumigs
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	sumigčiau		sumigtumėme, sumigtumėm, sumigtume
2 asm.	sumigtumei, sumigtum		sumigtumėte, sumigtumėt
3 asm.	sumigtų		sumigtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		sumikime, sumikim
2 asm.	sumiki, sumik		sumikite, sumikit
3 asm.	tesuminga, tesumingie		tesuminga, tesumingie

• žr. pagr. f. sumigti, suminga, sumigo

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: sumingąs, sumingantis, suminganti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: sumigęs, sumigusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: sumigdavęs, sumigdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: sumigsiąs, sumigsiantis, sumigsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: sumingamas, sumingama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: sumigtas, sumigta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: sumigsimas, sumigsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: sumigtinas, sumigtina.
• taip pat žr. pdlv.: sumingant, sumigus, sumigdavus, sumigsiant.
• taip pat žr. psdlv.: sumigdamas, sumigdama.
• taip pat žr. bdn.: sumigte, sumigtinai.
• Skiemenys: su-min-ga

suminga

1. visiems užmigti:
   • Visi sumigo, tik ūžė dūko už langų vėjas.
2. užmigti:
   • Tik sumigaũ, jau ir kelia.

Etimologija

<= su- + migti, minga, migo

Antonimai

    suminga: bendrai

nesuminga (lt)

Išvestiniai žodžiai

    suminga: Išvestiniai žodžiai

nesumigti (lt) (neig. )

sumigimas (lt) (vyr. g.)

Vertimai

  suminga: bendrai

---