sugirdėtume

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

sugirdėtume (vks., tar. nuos., dgs., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: sugirdėti, sugirdi, sugirdėjo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	sugirdžiu	sugirdėjau	sugirdėdavau	sugirdėsiu
tu	sugirdi	sugirdėjai	sugirdėdavai	sugirdėsi
jis, ji	sugirdi	sugirdėjo	sugirdėdavo	sugirdės
mes	sugirdime, sugirdim	sugirdėjome, sugirdėjom	sugirdėdavome, sugirdėdavom	sugirdėsime, sugirdėsim
jūs	sugirdite, sugirdit	sugirdėjote, sugirdėjot	sugirdėdavote, sugirdėdavot	sugirdėsite, sugirdėsit
jie, jos	sugirdi	sugirdėjo	sugirdėdavo	sugirdės
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	sugirdėčiau		sugirdėtumėme, sugirdėtumėm, sugirdėtume
2 asm.	sugirdėtumei, sugirdėtum		sugirdėtumėte, sugirdėtumėt
3 asm.	sugirdėtų		sugirdėtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		sugirdėkime, sugirdėkim
2 asm.	sugirdėki, sugirdėk		sugirdėkite, sugirdėkit
3 asm.	tesugirdi, tesugirdie		tesugirdi, tesugirdie

• žr. pagr. f. sugirdėti, sugirdi, sugirdėjo
• Skiemenys: su-gir-dė-tu-me

sugirdėtume

Etimologija

<= su- + girdėti, girdi, girdėjo

---