skundžia

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

skundžia (vks., pagr. f., ties. nuos., es. l., vns., 3 asm., ties. nuos., es. l., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: skųsti, skundžia, skundė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	skundžiu	skundžiau, skundiau	skųsdavau	skųsiu
tu	skundi	skundei	skųsdavai	skųsi
jis, ji	skundžia	skundė	skųsdavo	skųs
mes	skundžiame, skundžiam	skundėme, skundėm	skųsdavome, skųsdavom	skųsime, skųsim
jūs	skundžiate, skundžiat	skundėte, skundėt	skųsdavote, skųsdavot	skųsite, skųsit
jie, jos	skundžia	skundė	skųsdavo	skųs
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	skųsčiau		skųstumėme, skųstumėm, skųstume
2 asm.	skųstumei, skųstum		skųstumėte, skųstumėt
3 asm.	skųstų		skųstų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		skųskime, skųskim
2 asm.	skųski, skųsk		skųskite, skųskit
3 asm.	teskundžia, teskundie		teskundžia, teskundie

• žr. pagr. f. skųsti, skundžia, skundė

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: skundžiąs, skundžiantis, skundžianti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: skundęs, skundusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: skųsdavęs, skųsdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: skųsiąs, skųsiantis, skųsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: skundžiamas, skundžiama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: skųstas, skųsta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: skųsimas, skųsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: skųstinas, skųstina.
• taip pat žr. pdlv.: skundžiant, skundus, skųsdavus, skųsiant.
• taip pat žr. psdlv.: skųsdamas, skųsdama.
• taip pat žr. bdn.: skųste, skųstinai.