skelbė

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

skelbė (vks., pagr. f., ties. nuos., būt. k. l., vns., 3 asm., ties. nuos., būt. k. l., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: skelbti, skelbia, skelbė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	skelbiu	skelbiau	skelbdavau	skelbsiu
tu	skelbi	skelbei	skelbdavai	skelbsi
jis, ji	skelbia	skelbė	skelbdavo	skelbs
mes	skelbiame, skelbiam	skelbėme, skelbėm	skelbdavome, skelbdavom	skelbsime, skelbsim
jūs	skelbiate, skelbiat	skelbėte, skelbėt	skelbdavote, skelbdavot	skelbsite, skelbsit
jie, jos	skelbia	skelbė	skelbdavo	skelbs
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	skelbčiau		skelbtumėme, skelbtumėm, skelbtume
2 asm.	skelbtumei, skelbtum		skelbtumėte, skelbtumėt
3 asm.	skelbtų		skelbtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		skelbkime, skelbkim
2 asm.	skelbki, skelbk		skelbkite, skelbkit
3 asm.	teskelbia, teskelbie		teskelbia, teskelbie

• žr. pagr. f. skelbti, skelbia, skelbė

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: skelbiąs, skelbiantis, skelbianti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: skelbęs, skelbusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: skelbdavęs, skelbdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: skelbsiąs, skelbsiantis, skelbsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: skelbiamas, skelbiama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: skelbtas, skelbta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: skelbsimas, skelbsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: skelbtinas, skelbtina.
• taip pat žr. pdlv.: skelbiant, skelbus, skelbdavus, skelbsiant.
• taip pat žr. psdlv.: skelbdamas, skelbdama.
• taip pat žr. bdn.: skelbte, skelbtinai.