pritarė

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

pritarė (vks., pagr. f., ties. nuos., būt. k. l., vns., 3 asm., ties. nuos., būt. k. l., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: pritarti, pritaria, pritarė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	pritariu	pritariau	pritardavau	pritarsiu
tu	pritari	pritarei	pritardavai	pritarsi
jis, ji	pritaria	pritarė	pritardavo	pritars
mes	pritariame, pritariam	pritarėme, pritarėm	pritardavome, pritardavom	pritarsime, pritarsim
jūs	pritariate, pritariat	pritarėte, pritarėt	pritardavote, pritardavot	pritarsite, pritarsit
jie, jos	pritaria	pritarė	pritardavo	pritars
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	pritarčiau		pritartumėme, pritartumėm, pritartume
2 asm.	pritartumei, pritartum		pritartumėte, pritartumėt
3 asm.	pritartų		pritartų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		pritarkime, pritarkim
2 asm.	pritarki, pritark		pritarkite, pritarkit
3 asm.	tepritaria, tepritarie		tepritaria, tepritarie

• žr. pagr. f. pritarti, pritaria, pritarė

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: pritariąs, pritariantis, pritarianti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: pritaręs, pritarusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: pritardavęs, pritardavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: pritarsiąs, pritarsiantis, pritarsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: pritariamas, pritariama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: pritartas, pritarta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: pritarsimas, pritarsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: pritartinas, pritartina.
• taip pat žr. pdlv.: pritariant, pritarus, pritardavus, pritarsiant.
• taip pat žr. psdlv.: pritardamas, pritardama.
• taip pat žr. bdn.: pritarte, pritartinai.