prigalvotumėm

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

prigalvotumėm (vks., tar. nuos., dgs., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: prigalvoti, prigalvoja, prigalvojo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	prigalvoju	prigalvojau	prigalvodavau	prigalvosiu
tu	prigalvoji	prigalvojai	prigalvodavai	prigalvosi
jis, ji	prigalvoja	prigalvojo	prigalvodavo	prigalvos
mes	prigalvojame, prigalvojam	prigalvojome, prigalvojom	prigalvodavome, prigalvodavom	prigalvosime, prigalvosim
jūs	prigalvojate, prigalvojat	prigalvojote, prigalvojot	prigalvodavote, prigalvodavot	prigalvosite, prigalvosit
jie, jos	prigalvoja	prigalvojo	prigalvodavo	prigalvos
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	prigalvočiau		prigalvotumėme, prigalvotumėm, prigalvotume
2 asm.	prigalvotumei, prigalvotum		prigalvotumėte, prigalvotumėt
3 asm.	prigalvotų		prigalvotų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		prigalvokime, prigalvokim
2 asm.	prigalvoki, prigalvok		prigalvokite, prigalvokit
3 asm.	teprigalvoja, teprigalvojie		teprigalvoja, teprigalvojie

• žr. pagr. f. prigalvoti, prigalvoja, prigalvojo
• Skiemenys: pri-gal-vo-tu-mėm

prigalvotumėm

Etimologija

<= pri- + galvoti, galvoja, galvojo

---